Ėjo 2020 metų žiema. Pamažu šaltis kaustė gausiai rudens lietaus prilaistytą gruntą. Pro retą sulaukėme ir snaigių iš pilko dangaus. Taip atrodė vaizdas žvelgiant pro langus.
O namo viduje džiūvo ištinkuotos sienos. Kadangi už lango ne vasara - teko šildyti kiaurą parą elektra. Visa drėgmė išėjusi iš sienų maišėsi su šiluma kilo aukštyn. Pakilisi aukštyn lipo prie garo izoliacinės plėvelės, kuri veikė kaip kondensacijos taškas arba šilumos-šalčio tiltas. Žinoma, drėgmę rinkome su nuolat veikiančiais surinkėjais bei n-kartų su įvairiausiais prietaisais: siurbliu, langų gramdikliu ir galiausiai kempininiu šepečiu. Beje, kempininis šepetys pasiteisino labiausiai.Lygiagrečiai su drėgmės rinkimu buvo daromas plėvelės pakalimas - bruselių sukimas. Bruselius pjovėme vietoje, iš turimos medienos - 5x10 brusų. Gavosi, kad dalinome 10cm į 4 dalis, -0.2cm kreizo pjūklui tai bruseliai gavosi po 2.2 cm. ir kažkur 3 m ilgio. Su kaimyno pagalba pabaigėme kalti bruselius:
Ir štai, prieš pat Kūčias buvo apšildyta perdanga. Nusprendžiau pūsti Steico Zell purškiama vata. Tai medžio plaušo vata. Į 115 m2 buvo supūsta 99 maišai po 15 kg, viso 1485 kg. Gaunasi ~12.9 kg/m2 arba 32,3 kg/m3.
Užpurkštos vatos charakteristikos:
Storis [mm]: ~40 cm
Šiluminė varža RD [m² K / W]: 10,53 (jeigu purškiama ne mažiau 35 cm)
Šilumos laidumas λ,: 0,038 (jeigu purškiama ne mažiau 35 cm)
Rekomenduojamas tankis perdangoje [kg / m³] : 32 - 38
Šiluminė talpa c [kJ / kg.K]: 2100
Vandens garų difuzijos pasipriešinimo koeficientas μ: 1-2
Degumo klasė EN 13.501-1 : E
Žaliava: Medžio plaušas
Kodėl būtent ši vata? Visų pirma dėl geriausių purškiamos vatos šilumos izoliacinių savybių. Kad yra 'gyva' arba 'kvėpuojanti' medžiaga - sugeria ir išsigarina gerai drėgmę. Kitas argumentas, kad gerai sugeria garsus (stogas juk skarda). Kitas, kad yra lengva, neužkraus santvaros konstrukcijos papildomais kilogramais. Yra iš natūralios medžiagos. Minusas - degumas. Na bet iš kitos pusės - visa stogo konstrukcija yra medinė, viskas ten dega, jeigu ateis ugnis :( Reikia užkirsti gaisrui kelią daug anksčiau, nei ugnis pakils tiek aukštai. Na yra dvejonių, gal visgi akmens vata būtų buvus geriau dėl šio aspekto? Iš kitos pusės, palėpėje ugnis gali kilti tik dėl netvarkingos elektros izoliacijos. Aš manau, kad tie 2 taškai, kur pravesti laidai, yra padaryti tvarkingai.
Kiti svarstytini variantai:
- Ekowool Premium: celiuliozinė iš makulatūros, savybės artimos kaip Steico zell, bet ji per laiką iki 5% sukrentanti vata. Kaip bebūtų šita vata yra populiariausia, dažniausiai purškiama. Kainos atžvilgiu pridėti reikia visai nedaug, kad gautumei manau geresnį variantą - Steico zell.
- Knauf supafil loft - stiklo vata, pati laidžiausiai šilumai, garsui. Tikrai ne mano namui su skardiniu stogu. Ir šiluminės savybės netempia reikalavimų A+, nebent pūstumei metrą storio tos vatos. Atmečiau kaip variantą.
- Rockwool Granrock super - akmens vata. Galvojau apie šį variantą, bet jos šiluminės savybės mažesnės, ji sunki vata. Pagaminama kaitinant, deginant ir dedant visokios chemijos - sako medžiagas sukeliančias vėžį? Pačiame rockwool puslapyje akcentuojama, kad naudojama neeksprolotuojamos palėpės šildymui. Kodėl būtent neeksplotuojamos?
- Paroc BLT9 - taip pat akmens vata. Dar prastesnės savybės nei Rockwoolo, atmečiau kaip net nesvarstytiną variantą.
Taigi, užpurškiau medžio plaušą. Producto naturalia. Ironiškai juokinga, kad vis dar nežinau kiek tai geras sprendimas. Gal jame apsigyvens visokiausi gyviai dėl to supper ekologiškumo? Gal ji neišdžiovins vandens garų, sušlaps ir nieko gero iš tų jos visų deklaruojamų super šiluminės izoliacijos savybių? Bandžiau rasti geriausią sprendimą konsultuodamasis su purškėjais, ieškodamas postų FB, klausdamas kitų draugų, bet taip ir nesusidariau kažkokios nuomonės kas yra geriau, ar blogiau. Konkretaus atsakymo nėra. Taigi šoviau į tą, kurios geriausios charakteristikos šilumos izoliacijai. Laikas parodys.
Komentarai
Rašyti komentarą